Pagaliau as vel gimtoj stotelei!
Tampsiaus tases dabar va stoviu virudi savojo kelio.
Veidai tie patys, prikolai irgi,
Viskas kas gerai ir vis palaiko plakant mano sirdi.
Namai namais, primeni isvykes,
Grizusiam gerai, bet ka is tu senu laiku sutikus.
Nepasikeite kiema, net masinos stovi tos pacios,
Bracilos(?) su dviraciu kurio sedynei jau per placias.
Galiu sakyti aciu, tiem kas nepamiso,
Judejo, tikejo, svajonem pasipirsome.
Laikai sitie istikro ganetinai pamoini,
Matau kaip hebra centurs traukias is savo kojniu.
Studijos, kolegijos, visuokie bakalaurai,
Stipendijos darbai velkasi su valkiu aurom.
Lyg butu du gyvenimai kituokie,
Vienas tam, kad reikia, kitas koki tu gyvbenti moki
Negriaunam tiltu, mes nestatom simtameciu viziju,
Kas kuria su savo svajonemis jau uzsilyzino.
Gyvenk siandien, kol gyventi galim,
Juk senai gyvenam, pinigai su sukslemis moraliai(?)(2x)
Tie kas minti(?), cia neliko mindomas.
Kas buvo vyrais, liko vyrais, jie nepavirto pindomis.
Ponuciai rinkosi eilinius liuks apartamentus,
O mes svajojom tik truputi, tam tikrais momentais.
Zvaigzdem bekrentant, nekristi patys stipriai stengiames,
Bet nubrezti tikslai juk taip daznai pralianka mus.
Palieka vytis, yra tokiu kuriuos pasiviji,
Bet dauguma i sunkumus ziuri jau pasyviai.
Jau pasibaige planu kurimas, dingsta rystas,
Mes virstam tais kurie daryti darbus nori kaulu pirstais.
Ir jei mum pareiga kas nors ir patiki,
Mes ja vadinam pareiga, tik tai jei gaunam uz ja atlygi.
O zodis ACIU, prasme turi ne ta pacia,
Nes naglumu supancioti, mes vis dazniau pradejom kandzioti.
Neprate vaikscioti sidabro aikstemis,
Toliau be to nerasom laiskus ir nesvarbu ar aisku jums.
Negriaunam tiltu, mes nestatom simtameciu viziju,
Kas kuria su savo svajonemis jau uzsilyzino.
Gyvenk siandien, kol gyventi galim,
Juk senai gyvenam, pinigai su sukslemis moraliai(?)(2x)
As isvaziuoju, isvazeves visada sugriztu,
Keliaudamas matau, jauciu ir nauja ispazystu.
Jaunas dar, vis ieskau kelio is rutinos,
Zinau, kad pasakysi jog gyvenimas stiprus rutinai.
O man idomu eit per juoda, balta,
Suprast ka reiskia siluma ir drebet, kai yra salta.
Va dabar vidus nuo noro gerio kaista,
Pildome visus ir nei minutes ne isvaistom.
Nesvarbu oda(?), tavo puodai, tavo maista, tavo grice(?,
Tu gyvenk, mes juk neprasom taves isileisti.
Nedestik salygu, nebrezki liniju,
Nes tau vienam tik tai idomu, kad eilini karta jas uzmyneme
Mes patys zinome ko vakarai nuo ryto skiriasi
Ir i tai zigiave zmones, vakarais kaip smeklos iriasi,
Savo rutinuose, o ten problemos, vienos bedos,
Savo pasauliuose, kuriem patiem nebera vietos.
Norint atsisiųsti
Domas & Karoona - Cukrus citrinoj dainos žodžius, turite
Prisijungti
Dar neturite anketos? Susikurkite
ČIA!
Raktažodžiai:
Domas & Karoona - Cukrus citrinoj žodžiai, lyric, atsisiųsti.